Keliuose – laukinių gyvūnų testas
|Į šalies kelius stambūs laukiniai gyvūnai pastaruoju metu plūstelėjo dėl neįprastos priežasties – palaižyti kelio dangą nuklojusios druskos, sako kelininkai. Draudikai tai laiko pirmuoju ateinančio pavasario testu, kuris patikrins vairuotojų budrumą prieš intensyvią sezoninę gyvūnų migraciją. Turint omenyje gausensę nei įprastai šių metų kanopinių žvėrių populiaciją, kyla grėsmė vis dažniau juos sutikti ir keliuose.
„Dar nebuvo metų, kai pavyksta išvengti skausmingų vairuotojų susidūrimų su laukine gamta. Nors diena jau akivaizdžiai pailgėjusi, o įjungti automobilių žibintai mūsų šalyje privalomi visą parą, anksti ryte ar vėlai vakare keliuose pasirodantys gyvūnai kiekvieną sezoną tampa iššūkiu. Net ir specialiais ženklais pažymėtuose ruožuose gyvūnų mes kažkodėl nesitikime, o vairuotojai sutrinka ir nežino, kaip tokioje situacijoje teisingai elgtis“, – sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Dideli gyvūnai – didelė problema
Specialistas atkreipia dėmesį, kad šią žiemą vairuotojams iššūkių ir taip netrūksta – juos lemia itin permainingi orai, kai šiltesnio oro bangą dažnai keičia ledas ar jį padengiantis sniegas. Netikėtai kelyje pasirodantys gyvūnai situaciją dar labiau komplikuoja.
„Kiekvienais metais administruojame tokio tipo žalas, kurių vidurkis svyruoja apie 2000 eurų, o didžiausia pernai siekė 8000 eurų. Skaudžiausia, kad susidūrimo su stambiais gyvūnais – šernais, elniais ir briedžiais metu ne tik sulamdomas automobilis, bet ir patiriama sunkių sužalojimų, kurie kartais baigiasi tragiškai. Dėl savo dydžio visa jėga užkritę ant kapoto gyvūnai nesunkiai gali išdaužti priekinio lango stiklą ir užgriūti ant vairuotojo bei keleivių. O ir pats automobilis susidūrimo metu gali tapti nevaldomas“, – sako ekspertas.
Jis pataria pirmiausiai neignoruoti specialių kelio ženklų, žyminčių, kad ruože tikėtini laukiniai gyvūnai. Pasak A. Žiukelio, net šalia kelių įrengtos tvoros daliai laukinių gyvūnų nėra didelė kliūtis. Priešingai – kartais jos gali tapti ir nelaimės priežastimi, nes į kelią išbėgęs pasimetęs gyvūnas priverstas blaškytis važiuojamojoje dalyje ir neranda kelio atgal į mišką.
„Žinokite, kad ženklai be reikalo nestatomi. Pamačius ženklą, perspėjantį apie galimą gyvūnų pavojų, pirmiausiai reiktų sumažinti greitį ir judėti taip, kad galėtumėte saugiai sustoti išvydę kliūtį. Labai pavojinga situacija, kuomet važiuojama kaip įprastai, o pamačius gyvūną staigiai „kertama“ ant stabdžių, tuo metu dar bandant susivokti, į kurią pusę pasukti vairą. Jei iš paskos greitai juda ir kiti automobiliai, užteks vos kelių sekundžių sukelti masinę avariją“, – teigia A. Žiukelis.
Žvėris. Ką daryti?
Važiuojant keliu, jei tik netrukdoma kitiems eismo dalyviams, patariama naudoti ilgąsias šviesas, nes jos padeda matyti didesniu atstumu, anksčiau pastebėti galimas kliūtis. Tačiau jei vis dėlto pastebite į kelią besiruošiantį išbėgti ar jau išbėgusį laukinį gyvūną, šaižus garsinis signalas ar staiga įjungtos ilgosios šviesos gali ir nepadėti.
„Nuo netikėtų išorinių dirgiklių gyvūnas kaip tik gali pasimesti, sustoti lyg įbestas ar staiga blokštis į priešingą pusę. Tokiu atveju reikia stengtis situaciją įvertinti kiek įmanoma objektyviau ir pasirinkti manevrą, sukelsiantį kuo mažiau žalos. Žinoma, negalima bandyti apvažiuoti gyvūno jam prieš pat nosį, tačiau net ir bandant jį aplenkti iš užpakalio nežinote, ar iš paskos neseka gentainiai. Tokiu atveju rizikuojate įvažiuoti į bandą“, – sako A. Žiukelis.
Norint išvengti nelaimės taip pat labai svarbu stebėti priekyje važiuojančius automobilius.
„Jei matote, kad priekyje važiuojančio automobilio vairuotojas staiga stabdo ar manevruoja – tai pavojaus signalas, kurio negalima ignoruoti. Tiesa, tokio elgesio priežastys gali būti skirtingos, bet šiuo atveju tai jums neturi didelės reikšmės. Stenkitės taip pat sustabdyti automobilį taip, kad jis liktų stabilus. Tiesiog dažnai vairuotojai išvengę susidūrimo su gyvūnu, vis tiek nulekia nuo kelio, trenkiasi į medžius“, – aiškina specialistas.
Bendram saugumui labai svarbu, o ir susidūrimo su gyvūnais išvengti gali padėti ir svarbios smulkmenos: veikiantys ir teisingai sureguliuoti žibintai, švarūs stiklai ir nepriekaištingai veikiantys valytuvai.
A. Žiukelio vertinimu, vienintelė tikrai patikima priemonė – saugus greitis, kuris atsižvelgiant į matomumą gali būti net gerokai mažesnis nei leidžiama bei kitiems eismo dalyviams prognozuojamas manevravimas.
Apie BTA:
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) priklauso Vidurio ir Rytų Europos draudimo rinkos lyderei Austrijos „Vienna Insurance Group AG“ (VIG) ir yra didžiausia VIG bendrovė Baltijos regione. Beveik 200 metų veikianti, per 50 įmonių 25-iose šalyse valdanti VIG pirmauja Baltijos šalyse, kur grupės įmonės 2018 m. užima ketvirtadalį ne gyvybės draudimo rinkos. 2018 m. BTA savo draudimo partneriu Lietuvoje pasirinko apie 420 tūkst. privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta virš 1 mln. draudimo sutarčių, atlyginta per 47 mln. eurų žalų.
Pranešimą paskelbė: Lina Valantiejūtė, UAB „Idea Prima”