Booking.com
Nuolaida viešbučiuiSpausk ir atgauk 10 % nuo viešbučiui išleistos sumos.

Šalis, kurioje galite pamatyti žydrąją laimės paukštę

Meksika – ištarus šį pavadinimą, vaizduotėje iškyla ryškiaspalviais drabužiais apsirengusio, sombreru galvą prisidengusio ir gitara grojančio vyro atvaizdas. Mintyse suskamba “Paloma Blanca” melodija, ir jau regi save įsisukusį į siautulingą šokį ar keliantį taurelę tekilos. O kur dar majų kultūros liekanos… Atrodo, kad šis – į rojų panašus – kraštas turi visko tiek daug, kad vienu kartu pamatyti, pažinti ar suvokti, ko gero, neišeis.

Elegantiški vyrai, dainuojantys puikias melodingas dainas, kilę iš nedidelės Chalisko provincijos. Šie dainininkai ne tik keliauja po visą šalį, grodami folkloriniuose pasirodymuose, bet ir garsina Meksiką visame pasaulyje. Tačiau jie – ne vien šalies vizitinė kortelė. Šie žmonės gitaras virkdo ir vietinių gyventojų (tiesa, turtingesnių) vestuvėse, gimtadieniuose ar… sužadėtuvėse.

Dar vienas atvykėlius tikrai stulbinantis faktas tas, kad Meksikos džiunglėse gyvena nepaprasto grožio ryškiai žydri paukščiai, kurie, pasak legendos, neša laimę juos pamačiusiems ir jų čiulbesį išgirdusiems žmonėms. Tačiau legenda, ko gero, ir lieka legenda, nes žydrieji Meksikos paukščiai, pasak vietinių gyventojų, niekada negieda.

Galbūt svajokliui turistui negiedantis žydrasis paukštis – didelis praradimas, tačiau meksikiečiams – jokiu būdu ne. Jie turi tūkstantį ir vieną priežastį didžiuotis Meksika,kurią vadina ryškių kontrastų šalimi, ir ne vien pragyvenimo lygis tai lemia. Šioje šalyje kontrastų matyti kiekviename žingsnyje. Nuo mirguliuojančių audinių spalvų iki stulbinančių realaus peizažo atspalvių. Nuo kalnų, besidriekiančių iki pat vandenyno pakrantės, iki vešlių atogrąžų džiunglių ir net aukštų ugnikalnių snieguotomis viršūnėmis.

Šioje šalyje actekų piramidės stovi tarsi šiuolaikinio pasaulio sargybiniai, o majų griuvėsiai puošia ištaigingiausius kurortus. Žmonės čia nepaprastai išdidūs, bet kartu ir labai šilti. Galbūt todėl, kad dabartinių meksikiečių gyslose susimaišė prancūziškas, ispaniškas ir 150 įvairiausių vietinių genčių kraujas.

Daugumai turistų ir atvykėlių ši šalis – tarsi kelionė į nepakartojamą pasaulį. Taip, Meksika – tarsi XXI a. netikėtumų šalis. Tačiau kokia nepakartojama šios šalies praeitis: kai krito Roma, o Paryžius buvo tik mažytė salelė Senoje, Meksikoje jau klestėjo civilizacija. Čia vietiniai gyventojai jau buvo daug pasiekę mokslo, matematikos, astronomijos ir medicinos srityse. Jie turėjo puikiai sutvarkytas visuomeninę ir teisinę sistemas. Jie gyveno miestuose, kurių planavimo galėtų pavydėti dabartiniai dizaineriai ir architektai.

Fantastiška praeitis dar gyva šioje žemėje. Dauguma tradicijų, kurias meksikiečiai išlaikė perduodami iš kartos į kartą, dabar atsispindi dailėje ir muzikoje. O jeigu dar
prisimintume tą nepaprastai savitą gyvenimo ir mirties filosofiją, suteikiančią meksikiečiams ne tik žavesio, bet ir unikalumo.

Meksika – tai pojūtis, kurį būtina patirti kiekvienam žmogui savo gyvenime. Tai tarsi kažkas, kas įsiskverbia į tavo sielą ir širdį. Todėl visai nesvarbu, ar vyktumėte į Meksiką pamatyti archeologijos lobynų, ar nepaprasto grožio kolonijinių miestų, ar tiesiog pailsėti Meksikos įlankos ar Ramiojo vandenyno paplūdimiuose, jūs grįšite ne tik kupini nuostabių prisiminimų. Jumyse tiesiog jau gyvens Meksikos stebuklas.

Maloniausia prisiminti romantišką saulėlydį, kai paskutinis į jūrą grimztančios saulės spindulys stebuklingais atspalviais nudažo visą pakrantę, uždega akis ir širdis. Tokį saulėlydį parsivešite iš Meksikos, pailsėję viename iš daugybės visame pasaulyje garsių paplūdimių.

Tuo metu, kai kyla saulė, atsispindėdama turkio spalvos vandenyje, supančiame Meksikos Karibų pakrantę ir salas, vakarinėje pakrantėje jos spinduliai kliudo palmių pavėsyje tyvuliuojančias Ramiojo vandenyno įlankas. Meksikos kurortai ne tik išsiskiria savo žavesiu bei individualumu, bet ir turi keletą bendrų bruožų.

Pradėkime savo 6 000 mylių kelionę Meksikos pakrante nuo Huatulko – devyni šio kurorto paplūdimiai tarsi paslepia jus nuo pasaulio ir triukšmingos minios. Tai vis dar „neatrasta žemė“. Daugybė įlankėlių ir dažnai tik kateriu ar valtele pasiekiamų paplūdimių leis jums visiškai pasinerti į gamtos prieglobstį.

Jei norite tiesiogine prasme panirti į koralų karalystę – rinkitės paplūdimį „La Entrega“, o jei mėgstate plaukioti ar esate banglenčių sporto gerbėjas – San Augustino paplūdimys kaip tik jums.

Beveik prieš 400 metų (apie 1 600 m.) laivai, pilni šilko, porceliano ir dramblių kaulų, stodavo Akapulko uoste. Šiais laikais bene kiekviena jachta ar kruizinis laivas užsuka į vadinamąją Vakarų Rivjerą. Deja, pastaraisiais metais šis kurortas – buvęs vienas prabangiausių ir labiausiai „padūkusių“, nors dar besipuikuojantis ištaigingais viešbučiais ir išskirtinėmis parduotuvėmis, barais ir restoranais – vienas nesaugiausių Meksikos kurortų Ramiojo vandenyno pakrantėje.

Kurortas, kuriame atsirado pirmieji pasaulyje baseinų barai, skraidymas parašiutu, tempiamu katerio, kuriame keliautojai stebėdavo saulėlydį Pie de la Questoje – siauroje paplūdimio juostelėje, skiriančioje Ramųjį vandenyną nuo atogrąžų Kojukos lagūnos, o nusileidus saulei panirdavo į neoninį diskotekų ir barų gyvenimą arba keliaudavo stebėti žymiųjų Kebrados narų, nardančių į 41 m gylio seklumas su žibintais rankose, nebesulaukia turistų minių… Šis karūnos brangakmenis sudilo.

Ramiojo vandenyno pakrantėje įsikūrę kurortiniai miesteliai akivaizdžiai patvirtina ryškių kontrastų šalies apibūdinimą. Istapos kurortas (senovės actekų kalboje (Nahuatl) Ixtapa reiškia „balta vieta“) – naujas ir šiuolaikiškas, o čia pat už kalvos – Sihuatanecho miestelis, kažkada buvęs žvejų miestelis. Dabar tai jau ne tik žvejų rojus – čia gausu mažų parduotuvėlių, gėlėse paskendusių gatvelių bei vietinių menininkų dirbtuvių-turgelių.

Keliaudami vakarine Meksikos pakrante, galime pasiekti vietą, tenykščių meiliai vadinamą Costa de Oro – Aukso Krantas. Tai nepaprastai įspūdinga, gausi kalnų, vešlių džiunglių, įlankų, paplūdimių ir salelių 282 km pakrantės juosta. Čia, siauroje sąsmaukoje, skiriančioje Ramųjį vandenyną nuo Kujutlano lagūnos, įsikūręs Mansaniljo kurortas.

Jo pavadinimas kilęs iš meksikietiškų ramunėlių krūmo pavadinimo – manzanilla. Šių gėlių krūmeliai – Mansaniljo puošmena ir pasididžiavimas. Pakrantės vandenys – šilti ir ramūs.
Mansaniljas pasaulyje žinomas ir kaip vienas svarbiausių Meksikos uostų bei tarptautinio kasmečio žvejybos jūroje turnyro vieta.

Jeigu kada nors vaizduotėje bandėte nupiešti Meksikos kurorto vaizdą, ko gero, įsivaizdavote Puerto Valjartą – vešliose džiunglėse, kalnuose ir ryškiausiose gėlėse paskendusį žavų kolonijinį miestą. Jis įsikūręs išilgai Banderaso įlankos. Grakšti kolonijinių laikų architektūra, akmenimis grįstos gatvelės, žydinčiomis gėlėmis išpuošti baltai tinkuoti pastatai ir neįprastas karūnos formos Gvadalupės katedros bokštas, iškilęs virš į kalną pakopomis išsidėsčiusio miesto. Šeštajame šio amžiaus dešimtmetyje ši vieta sužavėjo ir Elizabeth Taylor bei Richardą Burtoną, išgarsinusius šį miestą ne tik tuo, kad čia pasistatė savo meilės vilą, bet ir tuo, kad būtent Puerto Valjartos kurorte buvo filmuotas žymusis Holivudo filmas „Iguanos naktis“.

Dabar Puerto Valjarta – menininkų ir poilsiautojų Meka. Čia daugybė meno galerijų, juvelyrinių dirbtuvėlių ir įvairiausių kavinių, kuriose renkasi artistai, muzikantai, dailininkai ir… „džiazuoja“ iki aušros. Čia galima leistis į kalnus pasižvalgyti po laukines džiungles, pamatyti tikras kalnų indėnų gyvenvietes. Gaila, kad patys indėnai, būdami nepaprastai išdidūs, retai kada pasirodo turistams, todėl jų nameliai, suręsti iš karališkųjų palmių šakų ir lapų, kartais atrodo tiesiog negyvenami…

Štai kalnų džiunglėse – Siera Madrė, kur gyvena negiedanti žydroji paukštė… Jos, ko gero, vaikosi ir Holivudo režisieriai, kasmet kalnuose kuriantys vis naujų filmų ir į ramų vietinių Puerto Valjartos gyventojų gyvenimą įnešantys gaivališkumo ir azarto…

Toje pačioje Ramiojo vandenyno pakrantėje yra dar keletas kurortų, šiek tiek mažesnių ir ne tokių populiarių kaip jau minėtieji. Besivaikantieji bangas rastų rojų Kaboso ir San Luko kyšulio kurortuose, esančiuose Pietų Žemutinėje Kalifornijoje. Taip pat šiame regione esanti Loreto įlanka – nardytojų, kajakininkų ir šeimos poilsio mėgėjų traukos centras…

Tačiau jei keliautojui reikia balto smėlio ir smaragdinio vandens – reikia persikelti į Meksikos įlankos pakrantę. Jos kurortai – tarsi visai kitas pasaulis toje pačioje Meksikoje. Kankūnas – atogrąžų rojus – laikomas pačiu puikiausiu ir populiariausiu Meksikos įlankos kurortu ir tiltu į Meksikos praeitį. Tokiose netoliese esančiose archeologinėse zonose kaip Čičen Ica, Tulumas ir Koba prieš akis atsiveria senovinis majų pasaulis.

57 km nuo Kankūno ir apie 20 km nuo žemyno saloje įsikūręs Kosumelio kurortas. Į šią vietą kadaise traukdavo majų piligrimai, norėdami nusilenkti Mėnulio dievaitei Ixchel. Dabar tai daugiau kruizinių laivų sustojimo vieta, nes dabarties „piligrimai“ atvyksta čia pamatyti stulbinamo povandeninio pasaulio. Gamos rifas – antras pagal dydį koralų rifas pasaulyje. Tai fantastiška galimybė pamatyti nuostabių spalvų povandeninę
fauną ir florą. O kadangi vandens gylis – apie 60 m, visai nenuostabu, kad čia traukia nardymo mėgėjai.

Gamta apdovanojo šią vietą visokeriopai. Poilsiautojaigali apžiūrėti archeologinius radinius, botanikos sodus, natūralų akvariumą – natūraliais povandeniniais tuneliais įlankos vandeniu prisipildančią įdubą. Iš Kosumelio galima persikelti keltu į Plaja del Karmeną – žavingą miestelį, įsikūrusį pusiaukelėje į Tulumą (senovinį majų Aušros miestą – žymiausią ir vienintelę išlikusią jūros tvirtovę). Tačiau Meksika garsėja ne tik savo kurortais, bet ir archeologiniais radiniais, menančiais seniausias Žemės civilizacijas. Rašytojas Williamas Faulkneris teigė: „Praeitis nemiršta ir yra net ne praeitis…“

West Express leidinys „Žvilgsnis į pasaulį”