Booking.com
Nuolaida viešbučiuiSpausk ir atgauk 10 % nuo viešbučiui išleistos sumos.

Trumpa viešnagė Paragvajuje ir Iguasu desertas

Paragvajų prašokome greitai, pakeliui iš Bolivijos į Iguasu krioklius. Skylėtas biudžetas po aštuonių mėnesių kelionėje mus privertė kitam kartui palikti gražiuosius Paragvajaus Čako nacionalinius parkus bei subtropinius miškus, pilnus egzotiškų paukščių, upių ir krioklių.

Aplankėme tik sostinę Asunsion bei miestus Enkarnasion ir Ciudad del Este, šalia kurio susitinka trys pasieniai – Paragvajaus, Brazilijos ir Argentinos, o už kelių kilometrų šniokščia žymieji Iguasu kriokliai.

Paragvajaus sostinė Asunsion mus pasitiko drėgnu karščiu ir chaotišku turgumi. Asuncion centre dar yra gražių kolonijinių namų, nors dauguma jų gerokai užmiršti, bet už kelių gatvių – tik apiplyšę namukai ir begalė gatvės prekeivių.

Asuncion gyventojai nedaug kuo skiriasi nuo mūsų, iš indėniškos kultūros dar gyva guarani kalba, nors ir maišoma su ispanų. Gal todėl šiame mieste man labiausiai įstrigo Vyriausybės rūmų kaimynai – laikinųjų namų kvartalas. Taip paragvajiečiai vadina vargšų bet kur ir bet kaip suręstus namukus su kiaulių, šiukšlių bei nuotekų pilnais skersgatviais.

Savomis akimis netiki, matydamas baltus rūmus, apželdintus nepriekaištinga veja ir liaunomis palmėmis, su malūnsparnių nutūpimo aikštele ir piktais sargybiniais, neleidžiančiais prieiti arčiau, apsuptus šiukšlyno ir po jį besiganančių margų kiaulių.

Žiaurūs skirtumai tarp turtingųjų ir visiškų vargšų visur Paragvajuje kaip ant delno. Mersedesai lenkia asilų traukiamus vežimaičius, o laikinieji namukai kuriasi vis arčiau brangiųjų Asunsion parduotuvių.

Į Enkarnasion užsukome dėl Paragvajaus Jėzuitų misijų vienuolyno griuvėsių – Trinidad (vienas mažiausiai lankomų pasaulyje Unesco paminklų). Pats miestas Enkarnasion nevertas dėmesio, jo kažkada buvusi gražiausia dalis – senamiestis – dabar visiškai apleista ir paversta didžiuliu turgumi.

Enkarnasion senamiesčio dienos jau suskaičiuotos, paskutiniai gyventojai sėdi ant lagaminų, belaukdami, kol upė Parana pakils ir jau kitais metais visiškai užlies senamiestį (dėl didžiulės Itaipu užtvankos, jau užpylusios Iguasu lygio krioklius).

Ciudad del Este (Rytų Miestas) turėtų vadintis Ciudad del Mercado (Turgaus Miestas). Įsivaizduokite Gariūnų turgų, padaugintą bent dvidešimt kartų. Mat Ciudad del Este – bemuitis pasienio miestas, o kaip jau anksčiau supratome, skurdo ar azarto verčiami paragvajiečiai itin mėgsta prekiauti. Čia pabuvojome tik tam, kad nusipirktumėme naują fotoaparatą vietoj pavogtojo Bolivijoje, ir pasiektume Iguasu krioklius.

Nors šie Paragvajaus miestai mūsų ir nesužavėjo, turiu pripažinti, kad gamta čia nuostabi – žali subtropiniai miškai ir oranžinė, beveik raudona žemė… Taip pat daugybė paukščių, net miestuose pilna kanarėlių. Prisiminsiu būtent tai iš Paragvajaus – ryškų raudonos ir žalios kontrastą.

Kitas tikrai geras dalykas Paragvajuje – tai patys paragvajiečiai. Žmonės itin geri, nuoširdus, malonūs ir paslaugūs. Paragvajiečiai juokiasi, kad geriausias žmogaus draugas po šuns – paragvajietis.

Iš Ciudad del Este trumpam grįžome į Argentiną, kad pamatytume stebuklinguosius Iguasu krioklius. Tiesiog be proto gražu. Negali atsižiūrėti, o žiūrėdamas negali savomis akimis patikėti. 275 kriokliai, krentantys iš 80 metrų aukščio, dvi ar net trys vaivorykštės, žalios žalios drėgnos džiunglės, daugybė gražiausių paukščių, beždžionių…

Ugnė Petkevičiūtė, www.DELFI.lt